Bet apie palikimo priėmimą pagal turto apyrašą iš pradžių ir nuosekliai.
Paveldėjimas yra vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 1 d. 2 p.).
Palikimo atsiradimo faktas (palikėjo mirtis) savaime nuosavybės teisės į palikimą nesukuria.
Įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą nuosavybės teise, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais privalo jį priimti.
Palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, 3) palikimo priėmimas pagal turto apyrašą.
Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimo sandoris pasižymi tam tikrais ypatumais. Vienas iš jų – tai, kad įpėdinis, išreikšdamas valią priimti palikimą, neturi galimybės pasirinkti, kokį turtą ar jo dalį jis norėtų paveldėti, atsisakyti vykdyti tam tikras paveldimas palikėjo prievoles ir pan.
Galioja imperatyvoji nuostata, kad palikimo negalima priimti su sąlygomis ar išlygomis.
Taigi įpėdinis, apsisprendęs priimti palikimą, priima jį visą: ne tik tą turtą, kuris jam žinomas, bet ir tą, kuris priimant palikimą jam nežinomas, atitinkamai įpėdinis perima tiek jam žinomus, tiek nežinomus palikėjo reikalavimus bei skolas kitiems asmenims ir kitų asmenų (palikėjo kreditorių) reikalavimus (skolas) palikėjui.
Jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.
Tačiau įstatymas suteikia teisę įpėdiniui išreikšti valią dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą.
Taigi jeigu Jūs nežinote, ar mirusysis turėjo skolų tuomet įpėdiniui, siekiančiam paveldėti, tačiau kartu apsisaugoti nuo to, kad jam netektų atsakyti už palikėjo prievoles savo turtu, įstatyme nustatytas specialus palikimo priėmimo būdas, kuriuo pasinaudodamas, įpėdinis atsako už palikėjo skolas tik paveldėto turto verte (CK 5.53 str.).
Palikimo priėmimas pagal turto apyrašą reiškia, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 str. 1 d. (palikimo priėmimas pagal turto apyrašą) įtvirtinto instituto paskirtis – apriboti įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas.
Palikimo priėmimas pagal apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėtą turtą ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto.
Palikimo apyrašas sudaromas tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais. Jį sudarius, nustatoma palikimo sudėtis.
Paveldimo turto apyrašas ne tik padeda apsisaugoti nuo netikėtų skolų naštos, bet ir apsaugo nuo galimo įpėdiniui priklausančių lėšų praradimo.
Pavyzdžiui, galbūt mirusysis turėjo santaupų užsienio banke, pensijų fonde ir pan. Jūs galite nežinote, tačiau paveldint turtą pagal turto apyrašą, apyrašą sudarantis antstolis surenka išsamią informaciją apie skolininko turtą.
Kaip paveldėti turtą pagal turto apyrašą?
1. Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo.
2. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo.
3. Turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo įpėdinio dokumentų gavimo. Tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, turto apyrašą antstolis privalo sudaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius.
Pagal CK 5.53 str. 5 d. turto apyraše turi būti nurodomas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus.
Visus minėtus duomenis apyrašui sudaryti privalo pateikti įpėdinis (CK 5.53 str. 4 d.), kuris apyrašo pabaigoje pasirašo liudijimą, tolygų priesaikai, jog apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, jo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (CK 5.53 str. 6 d.). Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad būtent įpėdinis yra atsakingas už aptartų duomenų teisingumą.
Tokio reglamentavimo ir įstatymu įtvirtintos įpėdinio pareigos paskirtis – užtikrinti palikėjo kreditorių teisėtus interesus. Esant įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas ribojimui, turto apyrašo sudarymo metu turi būti nustatyta visa aukščiau paminėta nurodyta informacija, kad galima būtų teisingai ir proporcingai visiems palikėjo kreditoriams sumokėti palikėjo skolas iš palikimą sudarančio turto.
Ar į turto apyrašą būtina įtraukti ir tas palikėjo skolas ar teises, kurios yra ginčijamos?
Įpėdinis, po turto apyrašo sudarymo sužinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdamas kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.
Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą papildyti turto apyrašą įpėdinis ne vėliau kaip per tris darbo dienas pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Antstolis, vadovaudamasis įpėdinio pateiktais duomenimis, ne vėliau kaip per tris savaites privalo turto apyrašą papildyti.
Neįtraukus į apyrašą kurio nors žinomo palikėjo turto ar turimos skolinės teisės, taip pat skolinės pareigos, gali nukentėti palikėjo kreditorių teisės ir teisėti interesai, nes atitinkamai būtų mažiau įvykdytas arba iš viso neįvykdytas jų turimas reikalavimas palikėjui.
Kasacinis teismas yra pažymėję, kad CK neišskiria, jog apyraše turi būti nurodytos tik tos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Todėl į apyrašą turi būti įtrauktos visos palikėjo skolinės teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar yra pasibaigęs jų įvykdymo terminas, ar tokia teisė ar pareiga yra ginčijama, ar yra priimtas dėl jos įsiteisėjęs teismo sprendimas. Jeigu kuri nors palikėjo skolinė pareiga ar teisė yra ginčijama, ji vis tiek turi būti įtraukiama į turto apyrašą (tokiu atveju apyraše galima nurodyti, kad teisė ar pareiga yra ginčijama).
CK 5.54 str. įtvirtina reikalavimo dėl sudaromo apyrašo duomenų teisingumo nesilaikymo teisines pasekmes. Minėta norma nustato, kad jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, CK 5.53 str. 7 d. nustatyta tvarka nepapildytas turto apyrašas, įpėdinis neįvykdė šio kodekso 5.53 str. 4 d. nustatytos pareigos, tai šis įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.
CK 5.54 str. įtvirtintos neteisingo apyrašo teisinės pasekmės – atsakomybė už palikėjo skolas visu paveldėtojo turtu – vertintinos kaip sankcija įpėdiniui už įstatyme įtvirtintų pareigų, sudarant turto apyrašą, nesilaikymą.
Todėl tam, kad kiltų įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas visu savo turtu, turi būti nustatomi ne tik CK 5.54 str. nurodyti veiksmai: turto apyraše ne viso palikimą sudarančio turto nurodymas; palikėjo skolininkų nuslėpimas; įpėdinio iniciatyva nesančios skolos įrašymas; neįtraukimas į turto apyrašą turto, skolinių teisių ir pareigų, apie kurias įpėdinis sužinojo jau po turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str. 7 d.); įpėdinio nepateikimas visų duomenų, reikalingų apyrašui sudaryti, bet turi būti nustatoma, dėl kokių priežasčių įpėdinis neatliko šių veiksmų, t. y. ar dėl savo kaltų veiksmų (tyčios ar didelio neatsargumo), ar dėl objektyvų aplinkybių (pvz., jam nebuvo žinomos paveldėtojo skolos ar turtinės teisės).
Jeigu teismas nustato, kad įpėdinis žinojo apie palikėjo palikimą sudarantį turtą, jo skolines teises ir pareigas, bet sąmoningai ar dėl didelio neatsargumo, sudarant turto apyrašą ar vėliau jį papildant, nenurodė, dėl ko palikimą sudarantis konkretus turtas, teisės ir pareigos nebuvo įtraukti į turto apyrašą, tokiu atveju teismas konstatuoja įpėdinio kaltę ir taiko CK 5.54 str. įtvirtintas pasekmes – įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas visu savo turtu.
Konstatavus, jog įpėdinis kaltas dėl neteisingo apyrašo sudarymo, vėlesnis turto apyrašo papildymas nepašalina įpėdinio atsakomybės už palikėjo skolas visu savo turtu. Priešingas aiškinimas sudarytų įpėdiniui galimybę piktnaudžiauti savo teisėmis ir pareigomis, CK 5.53 str. įtvirtintos įpėdinio pareigos taptų deklaratyvios, o CK 5.54 str. norma – neveiksminga.
Tokį aiškinimą pagrindžia ir CK 5.53 st. 7 d. , nustatanti įpėdinio pareigą, po turto apyrašo sudarymo jam sužinojus apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ir skolines pareigas, nedelsiant kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.
Taigi, CK 5.54 str. įtvirtinta įpėdinio atsakomybė (Jeigu sudarant turto apyrašą įpėdinis dėl savo kaltės nurodė ne visą turtą, sudarantį palikimą, nuslėpė palikėjo skolininkus, įpėdinio iniciatyva į palikimo sudėtį buvo įrašyta nesanti skola, o sužinojus apie skolas nustatyta tvarka nepapildytas turto apyrašas, tai šis įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu) netaikoma tik tuo atveju, jeigu į turto apyrašą nebuvo įtrauktas toks palikimą sudarantis turtas, paveldėtojo skolinės teisės ir pareigos, kurie nebuvo žinomi įpėdiniui turto apyrašo sudarymo metu, o jiems paaiškėjus, įpėdinis, laikydamas CK 5.53 str. 7 d. įtvirtintos tvarkos, nedelsdamas inicijuoja turto apyrašo papildymą.
Turto apyrašą sudaryti gali pareikalauti ir palikėjo kreditoriai. Palikėjo kreditoriai turi teisę patys dalyvauti sudarant turto apyrašą arba įgalioti kitą asmenį dalyvauti sudarant turto apyrašą.
Antstolis privalo leisti susipažinti su turto apyrašu kiekvienam, kas įrodo teisėtą interesą susipažinti su apyrašu.
Ar sužinojus apie palikėjo skolas, galima pakeisti palikimo priėmimo būdą?
Palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti. Tai reiškia, kad asmuo, nustatyta tvarka išreiškęs savo valią priimti palikimą, jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo (CK 5.60 str. 4 d.).
Jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.90, 1.91 str. ir kt.).
Pažymėtina, kad asmuo negali reikalauti pripažinti palikimo priėmimo sandorį negaliojančiu kaip sudarytą suklydus (CK 1.90 str.), jeigu jis nežinojo palikimo sudėties, nes, priimdamas palikimą, įpėdinis paveldi tiek jam žinomą, tiek nežinomą palikėjo turtą, skolas, kitus įsipareigojimus. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.90 str. 4 d.).
Per kiek laiko kreditoriai gali pareikšti savo reikalavimus?
CK 5.63 str. 1 d. nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu.
Nei CK 5.63 str. 1 d., nei jos aiškinimo ir taikymo praktikoje neįtvirtinta reikalavimų, kokia forma (žodžiu ar raštu) kreditorius turi pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui.
Įpėdinio informavimo apie kreditoriaus reikalavimus veiksmo bet kuriuo CK 5.63 str. 1 d. nurodytu būdu – pareiškiant reikalavimą tiesiogiai įpėdiniui arba pateikiant ieškinį teisme – atlikimas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos siejamas su tuo, kad būtent toks terminas nustatytas įstatyme nurodytiems palikimo priėmimo veiksmams atlikti.
Taigi CK 5.63 str. 1 d. nuostatų, įpareigojančių palikėjo kreditorius informuoti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos apie palikėjo skolines pareigas, paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti dėl savo teisių gynimo ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių teisių teisinį tikrumą.
Ar įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu ar paveldėto turto verte ir ar kreditoriai gali patenkinti savo reikalavimus ne tik iš paveldėto turto, bet ir asmeninio įpėdinių turto, tačiau tik neviršijant paveldėto turto vertės?
Lietuvos Aukščiausias Teismas išaiškino CK 5.53 str. 1 d. nuostatą t.y. jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, aiškintina taip, kad įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ribojama konkrečiu paveldėtu turtu, kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami tik iš paveldėto turto, o ne iš paveldėto turto vertės, t. y. jie negali būti tenkinami iš asmeninio įpėdinių turto, nors ir neviršijant paveldėto turto vertės, įpėdiniai savo asmeniniu turtu neatsako už palikėjo skolas.