Palikimo priėmimas praleidus palikimo priėmimo terminą - šioje publikacijoje patarsime asmenims, ką daryti, kokių veiksmų imtis praleidus įstatymo numatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą.
Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.
Būtina per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir tuomet pradedamas procesas palikimui priimti.
Visi įpėdiniai turi teisę nevaržomai spręsti, ar įgyvendinti paveldėjimo teisę ir perimti palikimą sudarančias turtines ir neturtines palikėjo teises – per įstatyme įtvirtintus terminus jie gali priimti palikimą, jo atsisakyti ar nepriimti.
Gyvenime pasitaiko nemažai atvejų, kuomet asmenys sužino, jog turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, tačiau šią žinią jie sužino vėliau nei po 3 mėn. Priežastys būna įvairios. Tokiu atveju palikimo priėmimas praleidus palikimo priėmimo terminą tampa komplikuotas.
Kitas, dažnai pasitaikantis palikimo priėmimo termino praleidimo atvejis - tai kuomet mirus palikėjui, kartu su juo gyvenusiam ar glaudžius ryšius palaikiusiam artimajam net minties nekyla, kad mirus palikėjui būtina tvarkyti kokius nors dokumentus, manydami, kad po palikėjo mirties niekas nesikeičia. Jis ir toliau gyvena/naudojasi palikėjo (mirusiojo) nuosavybe taip pat kaip ir iki pastarojo mirties. Šiais atvejais, palikimo priėmimo terminai praleidžiami 10 ar 20 metų.
Dažnai mūsų praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, manydamas, kad niekas nesikeičia, o toliau gyvena tame pačiame bute/name iki pat savo mirties. Tuomet, mirus antrajam sutuoktiniui, mirusiojo artimieji pradeda tvarkyti dokumentus, kad priimti palikimą, pasidalyti jį tarpusavyje ir tuomet sužino, kad mirus vienam sutuoktiniui, pergyvenęs sutuoktinis neatliko jokių veiksmų, kad tinkamai priimti palikimą.
Pažymėtina, kad palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
Palikimo priėmimas praleidus palikimo priėmimo terminą - įstatymas numato, kad yra du būdai priimti palikimą, jeigu praleidžiamas įstatymo nustatytas 3 mėn. terminas
Būdo pasirinkimas priklauso nuo faktinės situacijos ir turimų įrodymų.
Vienas būdas – kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo), nurodant svarbias praleidimo priežastis. Terminą palikimui priimti teismas atnaujina tik nustatęs svarbias priežastis, dėl kurių laiku nebuvo atlikti reikiami veiksmai. Plačiau apie palikimo priėmimo termino atnaujinimą, skaitykite ČIA.
Jeigu teismas palikimo priėmimo terminą atnaujins (pratęs), tuomet sekantis žingsnis - kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo (jei jos nebuvo) ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Kai palikimas priimamas, praleidus trijų mėnesių terminą jį priimti ir kitiems įpėdiniams su tuo sutikus arba teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą, įpėdinio teisės yra ribojamos, t. y. jis turi teisę gauti iš kitų įpėdinių arba valstybės, kai nesant kitų įpėdinių, palikimas perėjo valstybei, tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšas, gautas realizavus kitą jam priklausančio turto dalį.
Kitas būdas – paduoti pareiškimą teismui, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus valdyti turtą.
Ką gi reiškia "turtas faktiškai buvo pradėtas valdyti"?
Aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu (faktiškai pradėdamas valdyti), atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.51 str. įtvirtintų palikimo priėmimo būdų.
Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tad tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.
Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio.
Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.
Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.
Kasacinis teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad palikimo priėmimo pradėjus faktiškai jį valdyti esmė – aktyvūs paveldėtojo veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe.
Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.
Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Ar įpėdinis priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, teismas sprendžia, nustatęs, išanalizavęs ir įvertinęs konkrečios bylos reikšmingų aplinkybių visumą, konkretaus įpėdinio elgesį po palikimo atsiradimo, t. y. ar jo veiksmus dėl palikimą sudarančio turto galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro butas ar gyvenamasis namas, faktišką jo valdymą gali reikšti apsigyvenimas jame po palikėjo mirties ar tolesnis gyvenimas tame bute (name), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat šio turto priežiūra, prievolių susijusių su šiuo turtu vykdymas ir pan.
Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir ilgą laiką po palikimo atsiradimo neįgyvendino teisių į tą turtą (nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo).
Palikimo priėmimas praleidus palikimo priėmimo terminą - įmanomas, tinkamai byloje įrodžius aplinkybes, galima terminą atnaujinti ir savo teisę atstatyti.
Pažymėtina, kad neleidžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Jau priimto palikimo įpėdinis atsisakyti negali.
Įpėdiniui ypatingai svarbu žinoti, kad priimdamas palikimą faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti arba pateikiant notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, už palikėjo skolas atsakys visu savo turtu. Jis bus atsakingas ne tik už palikimo priėmimo metu žinomus skolinius įsipareigojimus, bet ir tuo metu jam nežinomus įsipareigojimus. Įpėdinis turi pasidomėti ar palikėjas neturi skolų, netgi viršijančių paliekamo turto vertę.
Kad būtų apsaugoti įpėdinio turtiniai interesai, įstatymuose numatyta galimybė priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 str.). Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą.
Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pirmiausia pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo.
Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo (CK 5.53 str. 2 d.).
Palikimo priėmimas praleidus palikimo priėmimo terminą - Nedelskite. Skambinkite ir Spręskime Kartu.