Naudojimosi tvarkos nustatymas. Atidalijimas. Teisinės paslaugos:

• Rengiame procesinius dokumentus teismams (ieškinius, priešieškinius, atsiliepimus ir kt.);
• Rengiame skundus ikiteisminėms institucijoms;
• Teisinės paslaugos ir konsultacijos visais su nuosavybės teisės gynimu susijusiais klausimais;
• Padedame spręsti ginčus iškilusius tarp bendraturčių (bendro turto atidalijimas,  bendro turto naudojimosi tvarkos nustatymas ir kt.);
• Padedame spręsti ginčus kylančius iš žemės teisinių santykių (žemės servitutas);
• Rengiame ieškinius dėl uzufrukto į gyvenamąją patalpą nustatymo;
• Atstovaujame visų instancijų teismuose ir įvairiose kitose institucijose.

Nuosavybės teisių gynimas yra viena iš pagrindinių veiklų, kurioje specializuojasi mūsų teisės specialistai.
Sukaupta solidi ir gera praktika, leidžia pasiūlyti Klientui geriausius patarimus ir ginčiai baigiasi nepasiekę teismo, o ginčui persikėlus į teismą – pasiekti rezultatų, tenkinančius Klientą. Labai dažnai mūsų atveju tokie ginčai baigiasi taikos sutartimi, tokiu būdu  sutaupomos ir išlaidos bylinėjimuisi, laiko ir sveikatos.

 

  

Naudojimosi tvarkos nustatymas. Atidalijimas. Teisinės paslaugos  Reikalinga profesionali teisinė konsultacija?

 

SKAMBINKITE MUMS DABAR TELEFONU +370 659 50005 IR SPRĘSKIME PROBLEMĄ TUOJ PAT! 

---

Bendroji nuosavybė

 

CK 4.72 str.  nusako kas yra bendroji nuosavybės teisė: 1 d. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. 2. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu.

 

Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys (CK. 4.73 str.):

 

Bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys.

 

Bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos.

 

Tuo atveju, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretaus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.).

 

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). 

 

Įstatymas nustato, kad bendraturčių teisės yra lygios, nei vienas iš bendraturčių neturi prioritetinių teisių ir negali naudotis savo turtu kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir privalo naudotis turtu priimtiniausiu visiems bendrasavininkiams būdu.

 

Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą tiesiogiai valdė, naudojo ir juo disponavo ne visi bendraturčiai, tai kiti bendraturčiai turi teisę gauti iš šių ataskaitą kasmet arba iš karto po to, kai jie nustojo bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą tiesiogiai valdyti, naudoti bei juo disponuoti (CK 4.75 str. 2 d.).

 

Patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę ir tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Ieškinio padavimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo.

 

Taigi kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kol ginčas bus išspręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nagrinėjant bendraturčių ginčus, suformuotos principinės nuostatos, užtikrinančios, kad bendraturčiai visų pirma išnaudotų visas galimybes suderinti savo valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo. Tai pasiekti padeda bendraturčių kooperavimasis. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad vienų bendraturčių teisės nebūtų įgyvendinamos per kitų bendraturčių teisių suvaržymą.

 

---

 Naudojimosi tvarkos nustatymas

 

Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d. nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė.

 

Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.

 

Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

 

Bylos nagrinėjimo metu pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka abiejų ginčo šalių interesus. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

 

Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti; kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka, nustato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina tokių pakeitimų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams.

 

---

 Atidalijimas

 

Įstatyme įtvirtinti du atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai (CK 4.80 str. 2d.)

 

Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

 

Tais atvejais, kai bendraturčiai susitaria dėl atidalijimo būdo, jie gali laisvai pasirinkti bet kurį iš šių būdų ar juos derinti tarpusavyje, tačiau jeigu susitarimo nepavyksta pasiekti ir atidalijimo klausimas nagrinėjamas teisme, tai teismas turi parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises ir nepaneigtų nė vieno iš jų teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį.

 

Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje.

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus.

 

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad atidalijami gali būti ne visi, o tik vienas ar keli bendraturčiai. Tuo atveju, kai atidalijamas vienas bendraturtis, o kiti tarp savęs lieka neatidalyti, šie ir toliau būna likusios daikto dalies bendraturčiai.

 

---

 Naudojimosi tvarkos nustatymas ar atidalijimas - kur skirtumas ir ką pasirinkti?

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai.

 

Atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu. Tokį objektą jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų.

 

Nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta. Savo nuožiūra bendraturtis naudojasi tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai. Nuosavybės teisės forma tokiu atveju nesikeičia, turtas ir toliau bendraturčiams priklauso bendrosios nuosavybės teise.

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 4.80 str. normas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad visiškas bendraturčio daikto dalies atidalijimas, kai nepaliekama bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas.

 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.) ir tik negalint daikto padalyti natūra gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka.