Kiekvienam savo klientui galime pasiūlyti profesionalią, paremtą patirtimi ir gera praktika bei visapusišką teisinę pagalbą. Mūsų teisininkai sėkmingai gina klientus atsiradus ginčui tarp draudėjo (Jūsų) ir draudiko (draudimo bendrovės).

 Jeigu jau gavote pretenziją dėl draudimo išmokos grąžinimo regreso tvarka – susisiekite su mumis Noriu paklausti

Mūsų siūloma patirtis draudimo srityje apima:

 

  • Konsultavimą dėl draudimo bendrovės regresinio (atgręžtinio) reikalavimo pagrįstumo;
  • Konsultavimą dėl draudimo bendrovės regresinio  reikalavimo grąžintinos išmokos dydžio pagrįstumo;
  • Konsultavimą dėl draudimo bendrovės atsisakymo išmokėti draudimo išmoką, draudimo išmokos sumažinimo pagrįstumo, teisėtumo;
  • Konsultavimą dėl reikalavimo išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo draudimo bendrovei pagrįstumo;
  • Ginčų sprendimą tarp jūsų ir draudimo bendrovės dėl įvykio pripažinimo (ne) draudžiamuoju;
  • Prašymų, pretenzijų, atsakymų į pretenziją, skundų rengimą;
  • Procesinių dokumentų rengimą (ieškinio draudimo bendrovei, atsiliepimų ir kitų procesinių dokumentų rengimas;
  • Atstovavimą ginčuose, kylančiuose tarp draudimo bendrovės ir Jūsų visų instancijų teismuose.

Lietuvos teismuose nagrinėjama daug bylų, kuomet draudimo bendrovės (draudikas) regreso tvarka reikalauja priteisti iš savo klientų (draudėjo) draudimo išmoką, kurią išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui. Pagrindų tokiam reikalavimui draudimo bendrovė (draudikas) randa nemažai, tačiau ar visi jie pagrįsti? Ar draudimo bendrovė nepiktnaudžiauja?

 

Taip pat ir socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Tarkime Jūs buvote kaltas dėl eismo įvykio, kurio metu nukentėjo asmuo ir VSDFV išmokėjo nukentėjusiajam išmokas, tuomet VSDFV atgręžtinio reikalavimo teise reikalauja išmokėtas išmokų sumas grąžinti iš kalto asmens. Bet ar tikrai ta reikalaujama grąžinti suma tokia didelė, pagrįsta?

 

Mes įvertinsime reikalavimą gražinti draudimo išmokos pagrįstumą, parengsime pretenziją, o ginčui persikėlus į teismą - atstovausime Jus teisme Noriu paklausti

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCADĮ) 22 straipsnio 1 dalyje numatyti atvejai, kuomet draudikas (draudimo bendrovė), sumokėjęs išmoką nukentėjusiajam, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo.

Draudiko (draudimo bendrovės) reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

Lietuvos respublikos vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. Nr. 795 nutarimo „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ VI skyriuje reglamentuoti draudimo bendrovės sumokėtų išmokų grąžinimo atvejai ir dydžiai. Skaityti čia. 

Susisiekite ir gaukite maksimalią naudą ir apginkite galimai pažeistus jūsų interesus +370 659 50005

 Mes galime efektyviai jums patarti, kai:

  • Kai draudikas reikalauja iš Jūsų grąžinti iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos nukentėjusiajam, vadovaudamasis TPVCADĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

TPVCADĮ 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką nukentėjusiajam, turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu atsakingas už žalos padarymą asmuo vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties.

Kelių eismo taisyklių 234 punkte reglamentuoti atvejai, kuomet motorine transporto priemone, traktoriumi, savaeige mašina važiuoti draudžiama, jeigu:

234.1. neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti transporto priemonės);

234.2. neveikia vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti transporto priemonės);

234.3. netvarkingas transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas;

234.4. lyjant, sningant arba esant rūkui vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas;

234.5. tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimųjų, rūko šviesų) priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienai galinei gabaritinei šviesai neveikia (neįjungta) avarinė šviesos signalizacija arba transporto priemonės gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju draudimo bendrovė dažnai pasinaudoja draudėjo (asmuo, kuris kaltas dėl eismo įvykio) neišmanymu ir reikalauja grąžinti regreso tvarka išmokėtą išmoką nukentėjusiajam, tačiau pažymėtina, jog jeigu eismo įvykis sukeltas ne dėl transporto priemonės techninių trūkumų, tokiu atveju draudikas neįgyja teisės susigrąžinti išmokos regreso tvarka.

Pavyzdžiui, jeigu automobiliui neveikia joks (artimųjų, rūko šviesų) priekinis kairysis žibintas ir vairuotojas tamsiu paros metu su tokia transporto priemone dalyvauja eisme, nepaisydamas to, tokią transporto priemonę draudžiama eksploatuoti eisme, išvažiavo ir sukėlė eismo įvykį  ir jeigu eismo įvykis įvyko būtent dėl tos priežasties, kad tamsiu paros metu neveikė joks (artimųjų, rūko šviesų) priekinis kairysis žibintas, tuomet jokio skirtumo, ar automobilis turėjo techninę apžiūrą, ar neturėjo. Draudikas gali reikalauti regreso tvarka sugrąžinti dalį ar visą išmokėtą sumą.

Tačiau jeigu neveikia automobilio valytuvai ir tokiu automobiliu važiuojama gražią, saulėtą dieną, važiuojama sausu keliu, tačiau dėl to, kad buvo viršytas greitis, sukeliamas eismo įvykis. Tokiu atveju draudikas neįgyja teisės dėl to eismo įvykio atsiimti išmoką išmokėtą nukentėjusiajam. Todėl, kad įstatymas sako, kad eismo įvykis turėjo įvykti dėl tos priežasties, dėl kurios automobilis buvo techniškai netvarkingas, o taip nebuvo.

Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Plačiau skaitykite čia.

  • Kai draudikas reikalauja iš Jūsų grąžinti iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos nukentėjusiajam, vadovaudamasis TPVCADĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos Jums iškelta administracinio nusižengimo byla, pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalį buvo nutraukta neįrodžius Jūsų kaltės, tačiau draudikas vis vien, vadovaudamasis TPVCADĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką nukentėjusiajam, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos, nepranešęs policijai kaip tai numato Kelių eismo taisyklės,  reikalauja iš Jūsų grąžinti 100 procentų išmokėtos išmokos nukentėjusiajam.

Atminkite, jog galima ginčyti šį jo reikalavimą ir reikalaujamą sumą reikšmingai sumažinti.

  • Kai draudikas reikalauja iš Jūsų grąžinti iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos nukentėjusiajam, vadovaudamasis TPVCADĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Padarėte eismo įvykį su automobiliu, kurio techninė apžiūra (TA) buvo pasibaigusi ir draudikas reikalauja iš Jūsų grąžinti 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos nukentėjusiajam, vadovaudamasis  TPVCADĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame įtvirtinta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką nukentėjusiajam, turi teisę reikalauti, jog sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.

Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad transporto priemonės be atliktos ir galiojančios privalomosios techninės apžiūros (TA) vairavimas neatitinka vairavimo be teisėto pagrindo, todėl šiuo pagrindu (TPVCADĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu) draudikas neturi teisės reikalauti draudimo išmokos grąžinimo iš žalą padariusio asmens. Plačiau skaitykite čia. 

  • Draudikas atsisako mokėti išmoką už atsiradusią žalą, motyvuodamas tuo, kad tai nėra draudiminis įvykis.

Draudikas atsisako mokėti išmoką už atsiradusią žalą, motyvuodamas jog tai nėra draudiminis įvykis.

TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta draudžiamojo įvykio sąvoka – draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal TPVCAPDĮ turi būti išmokama išmoka.

Draudimo bendrovė teigia, jog autoįvykis negali būti pripažįstamas draudiminiu, kadangi siekiant gauti draudimo išmoką buvo suklastoti ar pateikti žinomai klaidingi duomenys apie eismo įvykį ir jo padarinius. Tačiau pažymėtina, kad eismo įvykio pripažinimas nedraudiminiu gali būti laikomas pagrįstu tik nustačius esant suklastotus esminius duomenis, įvykį darančius nedraudžiamuoju, priešingu atveju atsisakymas išmokėti draudimo išmoką laikytinas nepagrįstu. 

Atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, motyvuojama tuo, kad įvykis yra nedraudžiamasis, kadangi vairuotojas netinkamai naudojo transporto priemonę, t. y. netinkamai ją eksploatavo, ir žala kilo dėl netinkamo (t. y. neįprasto) tęstinio transporto priemonės naudojimo

  • Jūs savo automobilį buvote apdraudęs KASKO draudimu, tačiau draudikas atsisako mokėti išmoką už atsiradusią žalą, motyvuodamas jog tai nėra draudiminis įvykis.

Deja, bet draudikas dažnai teigia jog eismo įvykį padarėte būdamas neatsargus ir nerūpestingas ir dėlto išmoka nepriklauso.  Mūsų ilgametė praktika rodo, kad įvykus įvykiui, prieš teikiant paaiškinimus draudimo bendrovei dėl įvykusio įvykio aplinkybių, geriausia pasitarti su teisininkais. Pirminis Jūsų paaiškinimas ypatingai svarbus. Sužinoję Jūsų situaciją, patarsime kaip geriausia pasielgti.

  • Jūs savo automobilį pardavėte, tačiau nei automobilio pirkėjas, ne jūs (pardavėjas) nedeklaravote  nuosavybės pasikeitimo „Regitroje“. Naujasis savininkas padaro eismo įvykį ir iš jo pasišalina. Tokiu atveju draudikas reikalauja grąžinti sumokėtą išmoką nukentėjusiajam iš to asmens, kuris VĮ „Regitroje“ nurodytas kaip automobilio, kuris dalyvavo eismo įvykyje, savininkas t.y. iš Jūsų.

Šiuo atveju būtina pasitelkti visas įrodinėjimo priemones, stengiantis įrodyti, kad ne Jūs eismo įvykio metu buvote eismo įvykyje dalyvavusio automobilio savininkas. 

Visais atvejais, sudarius sandorį, tiek automobilio pirkėjas, tiek jo pardavėjas pirmiausia turi deklaruoti nuosavybės pasikeitimą „Regitroje“. Tai padarius, Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje užfiksuojamas naujasis automobilio savininkas ir jam suteikiamas unikalus  transporto priemonės savininko deklaravimo kodas (SDK), kuris sudarytas iš 8 raidžių. Jį reikia turėti visoms šalyje esančioms ir Lietuvos gyventojams ar įmonėms nuosavybės teise priklausančioms transporto priemonėms. Taip pat naujas kodas sugeneruojamas kiekvieną kartą pasikeitus transporto priemonės savininkui.

Čia paminėtina, kad pirmasis į „Regitrą“ turi kreiptis pirkėjas, jis turi pateikti įgijimo deklaraciją, o tuomet pardavėjas turi patvirtinti pirkėjo pateiktus duomenis. Abi pusės šiems veiksmams atlikti turi iš viso 5 d. d. nuo sandorio sudarymo. Kai atliekamos nuosavybės deklaravimo procedūros pirkėjas jau gali kreiptis dėl automobilio registracijos Kelių transporto priemonių registre, išskyrus tuos atvejus, jei su transporto priemone neketinama dalyvauti viešajame eisme. Jei naujasis savininkas per 10 d. nuo SDK gavimo nesikreipė į „Regitrą“ ir neįregistravo automobilio savo vardu, automobilis yra automatiškai išregistruojamas, o tai reiškia, kad su juo dalyvauti viešajame eisme draudžiama.

  • Laiku nepranešėte apie eismo įvykį, dėl ko draudikas reikalauja sumokėti iki 20 procentų išmokėtos išmokos.

Pagal TPVCADĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą transporto priemonės valdytojas įvykus eismo įvykiui per 3 d. d. nuo eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį neįmanoma dėl svarbių priežasčių. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas;

Taigi jei šių reikalavimų nesilaikėte draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos nukentėjusiajam.

Tokiu atveju reikėtų parašyti motyvuotą atsakymą į draudiko pretenziją, dėl kokių priežasčių Jūs nepranešėte ir siekti, kad draudikas atsisakytų saVo reikalavimo arba prašyti sumažinti reikalaujamą grąžinti sumą.

  • Su pavogtu Jūsų automobiliu padaryta žala kitam asmeniui, o kalto dėl eismo įvykio asmens nerasta, tad draudikas iš Jūsų reikalauja grąžinti sumokėtą išmoką nukentėjusiajam.
  • Padarėte eismo įvykį su neregistruota transporto priemone.
  • Eismo įvykį padarėte užsienyje, draudimas galiojo tik Lietuvos teritorijoje.
  • Pavėluotai sumokėta draudimo įmoka (po eismo įvykio) ir draudikas regreso teise reikalauja iš Jūsų, grąžinti 100 procentų išmokėtos išmokos nukentėjusiajam.
  • Jus – pėsčiąjį – sužalojo automobilis. Automobilio vairuotojui buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamosios atsakomybės, nustačius, kad  eismo įvykio kilimą sąlygojo ne vairuotojo veiksmai, bet Jūsų neatsargumas. Dėl Jūsų neatsargumo buvo padaryta žala svetimam turtui – automobiliui ir žalos atlyginimą išmokėjo draudimo bendrovė, kurioje buvo apdraustas automobilis. Tuomet draudimo bendrovė reikalauja iš Jūsų grąžinti išmokėtą draudimo išmoką automobilio vairuotojui, nes dėl Jūsų kaltės įvyko eismo įvykis ir dėl ko atsirado žala. Draudikas  reikalauja grąžinti išmoką, remdamasis CK 6.1015 str.  
  • Kitos situacijos ir dėl to kylantys ginčai, kuomet draudimo bendrovė reikalauja grąžinti 100, 20, 50 procentų išmokėtos išmokos. Tačiau mūsų praktikoje nemaža atvejų, kuomet draudimo bendrovė nepagrįstai prašo draudimo išmokos grąžinimo išmokėtos nukentėjusiajam.

Reikalinga profesionali teisinė konsultacija?

SKAMBINKITE MUMS DABAR!

Publikacijos

Pareiga informuoti draudiką apie rizikos pasikeitimą

Besidraudžiantys privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį ne tik į draudimo kainą, bet ir į kitus aspektus, kurių tinkamas neišsiaiškinimas, įvykus eismo įvykiui, gali brangiai kainuoti draudėjui.

Plačiau

TP vairavimas (ne) turint galiojančios privalomos techninės apžiūros

Ar visuomet Draudikas pagrįstai reikalauja iš žalą padariusio asmens grąžinti išmokėtą draudimo išmoką nukentėjusiajam remiantis tuo, kad žalą padaręs asmuo eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę (ne) turint galiojančios privalomos techninės apžiūros?

Plačiau