Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu

Žinoma, santuokos nutraukimas nėra malonus įvykis gyvenime, tačiau kiekviename dalyke reikia įžvelgti kažką gera, taigi jeigu santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tad aprašome, tokio apsirinkto santuokos nutraukimo privalumus. 

Privalumai

• Paprasčiausias ir neskausmingiausias sutuoktiniams santuokos nutraukimo būdas. Sutuoktiniai, patys sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tarpusavyje geranoriškai susitaria dėl visų klausimų, kurie turi būti išsprendžiami nutraukiant santuoką;
• Pigiausias (sutuoktiniai yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo);
• Greičiausias (įstatymas numato, kad prašymai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu teisme išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos);
• Santuoka šiuo atveju nutraukiama supaprastina proceso tvarka.

Trys santuokos nutraukimo sąlygos (CK 3.51 str.)

Nors abu sutuoktiniai sutinka nutraukti santuoką, tačiau šį santuokos nutraukimo būdą (santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu) asmenys gali pasirinkti tik tuomet, kai yra visos tokiam santuokos nutraukimo būdui įstatymo keliamos sąlygos. 

1. Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai. Šis terminas taikomas tik nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių prašymu.

Toks terminas nustatytas siekiant išsaugoti santykių stabilumą, užkirsti kelią lengvabūdiškiems, nepagalvotiems  impulsyviems sutuoktinių sprendimams ir nesudaryti sąlygų fiktyvioms santuokoms.  Kita vertus, vienų metų terminas yra pakankamas patiems sutuoktiniams įsitikinti, ar įmanomas tolesnis bendras jų gyvenimas. Tačiau tokis terminas taikomas tik nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių prašymu. Nutraukti santuoką, kitais įstatyme numatytais atvejais galima ir nepraėjus metams, kai ji sudaryta

2. Abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.).

Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu įmanoma tik kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių. Tad, sutuoktiniai sutardami, kad jų santuoka iširo, ir norėdami pasinaudoti supaprastina santuokos nutraukimo tvarka, privalo susitarti ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių. Jeigu sutuoktiniai sutaria, kad jų santuoka iširo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, nutraukti santuoką bendru sutuoktinių bendru sutikimu – negalima.

Aplinkybę, kad sutuoktiniai sutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, gali patvirtinti tik šiuo klausimu sutuoktinių raštu sudaryta sutartis. Tokią sutartį sutuoktiniai gali surašyti ir patys, tačiau patartina, kad jų prašymu ją parengtų advokatas. Sutartyje, dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turi būti aptarta:

a) Turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo (sutartyje turi būti tiksliai išvardyti daiktai ir kitoks turtas, kurį jie pripažįsta bendrąja jungtine nuosavybe, nurodomas teisinis jų įsigijimo pagrindas ir konkrečiai įvardyta, koks turtas atitenka vienam ar kitam iš jų).

Sutuoktiniai privalo sutartyje nuspręsti dėl bendro turto padalijimo, todėl ateityje, t.y nutraukus santuoką, šis klausimas nebegali būti keliamas. Kad sutuoktiniai neturi bendro turto, t.y dalytino, turto, turi būti nurodoma sutartyje. Joje būtina tiksliai nurodyti dalijamų nekilnojamų ar kitokių registruotinų daiktų identifikuojamuosius duomenis, kad tokius daiktus būtų galima įvardyti teismo sprendime ir nutraukus santuoką įregistruoti teismo sprendimą viešame registre.

Kai sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį (CK 3.101 str.), sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių turto padalijimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į vedybų sutarties sąlygas. Pavyzdžiui, jeigu pagal vedybų sutartį sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės neturėjo, tai sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių nurodoma, kad pagal vedybų sutartį sutuoktiniai bendro turto neturi. Tokiu atveju teismui kartu su sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių turi būti pateikiama ir vedybų sutartis. Jeigu sutuoktiniai dar prieš nutraukiant santuoką yra pasidaliję turtą notarine ar teismo tvarka (CK 3.116, 3.124), sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių pateikiama notaro patvirtinta turto padalijimo sutartis ar teismo sprendimas.

b) Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas. Šiuo atveju sutartyje įvardijama, kuris sutuoktinis kuriam teiks išlaikymą, ir nurodoma išlaikymo dydis ir būdas (periodinis mokėjimas, vienkartinė suma, natūra ir pan. ). Jeigu nė vienas iš sutuoktinių nereikalingas išlaikymo, šitai nurodoma sutartyje. Tačiau tokios sutarties sąlygos neužkerta kelio ateityje, pasikeitus aplinkybėms (pvz., vienam iš buvusių sutuoktinių sunkiai susirgus ir esant reikalingam didesnio išlaikymo ir pan.), išlaikymo reikalingam sutuoktiniui kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bendrąja tvarka. Jeigu sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimai išspręsti vedybų sutartyje, šitai nurodoma sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, o vedybų sutartis pateikiama teismui kartu su sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių.

c) Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, – su kuriuo iš tėvų nutraukus šių  santuoką jie lieka gyventi, t.y sutuoktiniai privalo susitarti dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nutraukus santuoką (CK 3.169 str. ). Šiuo atveju sutuoktiniai sutartyje taip pat privalo aptarti tvarką, kaip skyrium gyvenantis tėvas ar motina bendraus su vaiku ir dalyvaus jį auklėjant. Kai santuoka nutraukiama pasikeitus aplinkybėms (pvz., nustačius, kad su vaiku žiauriai elgiamasi ir pan.), bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą dėl naujos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar naujos tvarkos, pagal kurią bus bendraujama su vaiku ir dalyvaujama jį auklėjant.

d) Nepilnamečių vaikų išlaikymas,  t. y privalo būti numatytas konkretus išlaikymo dydis ir būdas: periodiniai mokėjimas, konkreti suma, natūra ( CK 3.196 str. ). Jeigu nutraukus santuoką pasikeičia aplinkybės, dėl kurių reikia keisti vaikų išlaikymo dydį ar būdą (pvz., vaikas sunkiai suserga ir pan.), tačiau tėvai dėl šito nesutaria, dėl vaiko išlaikymo pakeitimo galima kreiptis į teismą bendrąja tvarka.

3. Abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs

Jeigu vienas iš sutuoktinių teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, nutraukti santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu – negalima. Tokiais atvejais, santuoka gali būti nutraukta kitais įstatyme numatytais atvejais.

Santuokos nutraukimo byla šiais atvejais nagrinėjama supaprastinto proceso tvarka, todėl, kad nėra sutuoktinių ginčo, tad teismas privalo tik patikrinti ar  sutuoktinių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių ir ar santuoka tikrai iširo ir sutuoktinių tikrai neįmanoma sutaikyti.

Taigi, jeigu atitinkate aukščiau paminėtas įstatymo tris sąlygas, sekantis žingsnis - rašyti prašymą nutraukti santuoką (CK. 3.52 str.)

1. Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Jeigu sutuoktiniai neturi bendros gyvenamosios vietos, šios bylos priklauso nagrinėti vieno iš sutuoktinių gyvenamosios apylinkės teismui abiejų sutuoktinių pasirinkimu. Ši taisyklė taikytina ir tada, kai sutuoktiniai turi dalytinų nekilnojamųjų daiktų, esančių kitoje  vietovėje.

2. Kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Dokumento šabloną galite atsisiųsti - teisiniu-pasekmiu-sutartis

Jeigu tokia sutartis nepateikiama, teisėjas turi nustatyti sutuoktiniams terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

3. Prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo.

Reikalaujama prašyme nurodyti jo pagrindą – priežastis, dėl kurių santuoką iširo t.y faktus, dėl kurių, sutuoktinių manymu, tolesnis bendras jų gyvenimas yra neįmanomas ir kurie patvirtina, kad santuoka iširo ir nėra tikimybės, jog šeimos santykiai bus atnaujinti. Tokios priežastys gali būti įvairios: faktinis šeimos santykių nutrūkimas dėl sutuoktinių charakterių skirtumo, sutuoktinių nesutarimai dėl bendrų lėšų naudojimo, savitarpio pareigų ir tiesių, šeimos planavimo, kito partnerio susiradimo ir t. t.  Santuokos iširimo priežastys šiuo atveju gali būti ir CK 3.60  str. 3 dalyje nurodytos aplinkybės pavyzdžiui, santuokinė neištikimybė, jeigu abu sutuoktiniai sutinka nutraukti santuoką bendru sutikimu ir nereikalauja jos nutraukti dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.

Prašymo šabloną, galite atsisiųsti čia- prasymas-del-santuokos-nutraukimo-abieju-sutuoktiniu-bendru-sutikimu

Santuokos nutraukimo tvarka (CK 3.53 str.)

1. Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką neįpareigoja teismo besąlygiškai ją nutraukti. Teismas įpareigojamas imtis priemonių, kad sutuoktiniai susitaikytų. Todėl teismas gali patenkinti bendrą sutuoktinių prašymą nutraukti santuoką tik jeigu jame nurodytos santuokos iširimo priežastys jį tikrai įtikina, kas santuoka iširo ir nėra vilties, jog sutuoktiniai susitaikys ir atnaujins vedybinį gyvenimą. Faktinis santuokos iširimas paprastai reiškia, kad sutuoktiniai gyvena skyrium, t.y nebetvarko bendro ūkio, gyvena skirtingos patalpose, nebesirūpina vienas kitu, šeima, turi kitą partnerį ir t. t  Tačiau santuoka gali būti  iširusi  ir kai sutuoktiniai tebegyvena toje pačioje gyvenamoje patalpoje. Dėl realių ekonominių ir socialinių visuomenės gyvenimo sąlygų sutuoktinis gali neturėti kitos gyvenamosios patalpos. Todėl tolesnis gyvenimas tame pačiame bute ar name  nereiškia, kad santuoka neiširo. Sutuoktiniai gali pasidalyti butą ar namą ir toliau jame gyventi, tačiau nebetvarkyti bendro ūkio ir nebegyventi santuokinio gyvenimo.

2. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.

Vienų metų terminą įstatymų leidėjas pripažįsta pakankamu, kad būtų padaryta išvada dėl tikro santuokos iširimo.

Nurodyta prašyme tokia aplinkybė atleidžia sutuoktinius nuo pareigos įrodyti, kad jų santuoka iširo. Šiuo atveju bendrame sutuoktinių prašyme nutraukti santuoką pakanka nurodyti, kad jie nebetvarko bendro ūkio ir nebepalaiko santuokinių ryšių ilgiau nei vienus metus, o teismas nebegali reikalauti pateikti papildomų įrodymų, patvirtinančių, jog santuoka iširo, nes iširus santuoką tokiu atveju preziumuojama.

Santuokos nutraukimo byla gali būti nagrinėjama arba žodžiu, arba ne žodinio proceso tvarka, t.y. pagal šalių pateiktą rašytinę medžiagą. 

Ne žodinio proceso tvarka byla gali būti nagrinėjama, kai teisėjas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso būdu nepakenks sutuoktinių ir nepilnamečių vaikų interesams. Pavyzdžiui, rašytinio proceso tvarka byla gali būti nagrinėjama kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, yra tinkamai sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių ir teisėjui dėl jos turinio nekyla papildomų klausimų; yra akivaizdu, kad šeima tikrai iširo ir nebus įmanoma sutuoktinių sutaikyti; sutuoktiniai neturi kreditorių ir panašiai. Kai byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, teismo posėdis nėra skiriamas, taip pat nerašomas teismo posėdžio protokolas. 

Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, skiriamas teismo posėdis, į jį kviečiami sutuoktiniai, o prireikus - ir kiti asmenys (pvz., jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų - vaikai, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo; jeigu sutuoktiniai turi kreditorių- kreditoriai, siekiant išsiaiškinti, ar jie nepareikš sutuoktiniams turtinių reikalavimų, ir pan.)

3. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 

Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Pagrindinė teismo funkcija, nagrinėjant tokias bylas yra patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinį. Sutuoktinių tinkamai sudarytos sutarties sąlygas teisėjas perkelia į teismo sprendimą. Bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Tačiau yra išimtis. Sutarties sąlygos, kartu ir teismo sprendimas gali būti keičiamas tik kai nutraukus santuoką iš esmės pasikeičia aplinkybės pvz. vieno iš buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir panašiai. Pagrindas (priežastis) pakeisti sutartį ir teismo sprendimą gali būti įvairios aplinkybės, tačiau jos gali lemti tik kai kurių santuokos nutraukimo padarinių pakeitimą.

Negali būti keičiamas teismo sprendimas nutraukti pačią santuoką. Jis yra galutinis ir turi res judicata galią, santuoka laikoma nutraukta ir sutuoktiniai nebegali pakeisti savo nuomonės. Taip pat nebegali būti keičiamas ir teismo sprendimo dalis dėl  sutuoktinių turto padalijimo, nes tai galėtų pažeisti trečiųjų asmenų )pvz., kreditorių) interesus. Vadinasi, dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamąja vieta bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu. Pavyzdžiui, sutuoktiniai susitarė ir teismas patvirtino, kad vaikai gyvens su motina, o tėvas jiems išlaikymą mokės po 200 eurų. Tačiau nutraukus santuoką tėvas suserga profesine liga, tampa nedarbingas ir nebegali vykdyti šio susitarimo. Tokiu atveju jis turi teisę kreiptis į teismą dėl sutarties ir teismo sprendimo pakeitimo (pvz., gali prašyti sumažinti mokamo išlaikymo dydį iki 100 eurų per mėnesį kiekviena vaikui). Galima ir kitokia situacija - vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, tačiau motina suserga psichine liga ir nebegali rūpintis vaikais. Tokiu atveju tėvas ar globos(rūpybos) institucija turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vaikų gyvenamąją vietą- perduoti juos tėvui. Jeigu sutuoktiniai buvo sutarė dėl tarpusavio išlaikymo (pvz., sutartis numatė, kad vyras mokės buvusiai žmonai po 300 eurų per mėnesį), tačiau nutraukus santuoką iš esmės pasikeičia aplinkybės (pvz., vyras dėl traumos tampa nedarbingas), teismo sprendimas gali būti pakeistas buvusio sutuoktinio prašymu. 

Dėl teismo sprendimo pakeitimo gali kreiptis abu buvę sutuoktiniai, jeigu sutaria dėl naujų sutarties sąlygų, arba vienas iš jų. 

4. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.

Teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, privalo patikrinti, ar jos sąlygos teisėtos, t.y. ar jos neprieštarauja viešajai tvarkai (pvz., sutarties sąlygos prieštaraus viešajai tvarkai, jeigu sutuoktiniai mėgins įteisinti neteisėtai įgytą, nedeklaruotą turtą, sieks išvengti mokesčių ir pan.), nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų. Jeigu tokios aplinkybės nustatomos, teismas sutarties negali tvirtinti. Tokiais atvejais jis turi nurodyti sutuoktiniams, kodėl viena ar kita sutarties sąlyga yra neteisėta, ir pasiūlyti ją pakeisti, o santuokos nutraukimo bylą sustabdyti. 

Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Tokiu atveju sutuoktiniai gali iš naujo kreiptis su prašymu nutraukti santuoką bendru sutarimu arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pagal CK. 3.55 str. ( Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu) arba CK. 3.60 str. ( Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio kaltės).

Sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygų kontrolė nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti turtinius nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. 

Prieštaraujančiomis viešajai tvarkai būtų tokios sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (pvz., panaikina nepilnamečių vaikų teisę likti gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje, kol jie sulauks pilnametystės), gerai moralei, bendriesiems teisės principams, pavyzdžiui, sutuoktinio išlaikymą sieja su jo atsisakymu sudaryti naują santuoką ar kitokiu būdu riboja jo asmeninių sprendimų laisvę, numato vieno iš sutuoktinių teisės kreiptis į teismą atsisakymą ir panašiai.  

Vaikų interesus pažeidžiančiomis pripažintinos sutarties sąlygos, darančios jų išlaikymą priklausomą nuo tam tikrų sąlygų įvykdymo (pvz., tėvas įsipareigoja išlaikyti vaikus, jeigu motina nesudarys naujos santuokos arba jeigu vaikai kas savaitę jį lankys, arba jeigu vaikai išsikels iš tėvo buto ir pan.), taip pat nustatančios akivaizdžiai per mažą, atsižvelgiant į išlaikymą mokančio tėvo ar motinos pajamas ir vaikų poreikius, išlaikymo dydį ir panašiai.

Vieno iš sutuoktinių interesus pažeidžiančiomis reikia laikyti sąlygas, kurios riboja turtines ar asmenines neturtines sutuoktinio teises, pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą (pvz., atimama teisė turėti santuokinę pavardę, bendras sutuoktinių turtas, atsižvelgiant  į kiekvieno indėlį jį sukaupiant, padalijimas neadekvačiai, nelygiomis dalimias, ribjamos kito sutuoktinio su vaikai susijusios teisės ir pan.).

Nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, teismas imasi priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CK. 3.54 str.)

1. Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti

Teismo pareiga siekti, kad šalys taikiai išspręstų ginčą.  Šeimos išsaugojimas yra reikšmingas ir visiems šeimos nariams, ir pačiai visuomenei. Tad viešojo intereso svarba kilus šeimos konfliktui neabejotina. Būtent viešąjį interesą atspindi įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga imtis priemonių, kad sutuoktiniai susitaikytų. Šia pareigą teismas privalo įgyvendinti tiek rengdamasis nagrinėti bylą, tiek ją nagrinėdamas. Pavyzdžiui, rengdamasis nagrinėti bylą, teisme teisėjas gali iškviesti abu sutuoktinius, neformaliai su jais pasikalbėti siekdamas išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių jie nori nutraukti santuoką, ir pasiūlyti jiems susitaikyti. 

2. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tokiu atveju santuokos nutraukimo byla sustabdoma. Byla atnaujinama praėjus teismo nustatytam terminui vieno iš sutuoktinių prašymu.

Teisėjas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali nustatyti vieno, trijų ir t.t., bet neilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams pamąstyti. Teismas gali sustabdyti bylą tiek vieno sutuoktinio prašymu, tiek savo iniciatyva, pavyzdžiui, kai sutuoktinių prašymas teisėjui leidžia daryti išvadą, kad nurodytos santuokos iširimo priežastys yra abejotinos, nepakankamai įtikinamos.

Sustabdyta byla atnaujinama bet kurio sutuoktinio prašymu. Nors įstatymo norma numato, kad byla atnaujinama praėjus teismo nustatytam terminui, tačiau šios normos, atsižvelgiant į jos tikslus, negalima vertinti kaip imperatyvios. Bet kuris sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą dėl bylos atnaujinimo ir nepasibaigus teismo nustatytam terminui. Jeigu pareiškėjo nurodytos priežastys yra svarios (pvz., sutuoktinė nurodo gyvenanti su kitu vyru ir besilaukianti jo kūdikio), teismas gali atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nepasibaigus nustatytam susitaikymo terminui. 

Tačiau teismas, esant nustatytam susitaikymo terminui, turi būti neutralus, t.y. nedaryti jokios įtakos galimiems sutuoktinių sprendimams, taigi savo iniciatyva negali atnaujinti bylos nagrinėjimo net ir pasibaigus nustatytam susitaikymo terminui. Sutuoktinių tylėjimas (neveikimas) tokiu atveju laikytinas jų susitaikymo įrodymu.

Tačiau ši priemonė nėra vienintelė, kuria teismas galėtų užtikrinti sutuoktinių susitaikymą. Teismas, siekdamas šio tikslo, gali imtis ir kitokių priemonių:rengdamasis nagrinėti bylą surengti neformalius pokalbius su sutuoktiniais, rinktis žodinį, o ne rašytinį procesą ir panašiai. Teisėjas taip pat gali pasiūlyti sutuoktiniams pasikonsultuoti specialiose šeimos krizių įstaigose ir panašiai.

3. Jeigu per vienerius metus nuo susitaikymo termino pradžios nė vienas sutuoktinių nereikalauja nutraukti santuokos, prašymas dėl santuokos nutraukimo paliekamas nenagrinėtas. 

Jeigu praeina teisėjo nustatytas susitaikymo terminas, tačiau nė vienas sutuoktinis nereikalauja atnaujinti bylos nagrinėjimo, minėta, teismas savo iniciatyva neturi šito daryti.

Ir tik praėjus vieniems metams nuo susitaikymo termino pradžios teismui suteikiama teisė reaguoti- tokiu atveju bendras sutuoktinių prašymas nutraukti santuoką paliekamas nenagrinėtas.

Toks reglamentavimas grindžiamas dviem argumentais. Pirma, sutuoktinių tylėjimas (neveikimas) ilgiau kaip metus gali būti pagrįstai pripažįstamas jų susitaikymu. Antra, byla negali amžinai būti bylų sąraše, todėl reikalavimo nepalaikymas, ilgiau kaip metus yra pakankamas pagrindas išbraukti ją iš bylų sąrašo, paliekant bendra sutuoktinių prašymą nenagrinėtą. 

Tokia teismo nutartis neužkerta sutuoktiniams kelio paduoti naują prašymą nutraukti santuoką. 

4.  Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas.

Apie susitaikymą šalys praneša teismui (CPK 384 str.)

Rašytinis šalių pareiškimas dėl susitaikymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Gavęs šalių pareiškimą dėl susitaikymo, teismas nutartimi bylą nutraukia. Teismo nutartis dėl bylos nutraukimo neužkerta kelio kreiptis iš naujo į teismą dėl santuokos nutraukimo ar sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos).

 

Rekomenduojame pasitarti su teisininkais. Draugų patarimai, pavyzdžiai internete nepalyginami su individualia teisininko konsultacija, padėsiančia tiksliai ir konkrečiai suderinti sąlygas, kuriomis buvę sutuoktiniai gyvens po skyrybų – ypač kai jie buvo ir lieka susieti vaikais, kreditoriniais įsipareigojimais ir pan.