Skolos išieškojimas iš skolininko (fizinio asmens) turto
Skolos išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Pagal bendrą taisyklę 20 proc. nuo sumos neviršijančos MMA ir 70 proc. nuo sumos viršijančios MMA.
Šiuo metu (2017-04-04) MMA (minimali mėnesinė alga) - 380 eurų.
Kaip ir minėta, skolos išieškojimas iš skolininko turto galimas tik tada, kai susidariusi skola viršija 2030 eurų.
Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu susidariusi skola ir viršija 2030 eurų, tačiau skolos išieškojimas iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena galimas tik penktąja eile.
Skolos išieškojimas iš skolininko (fizinio asmens) turto eilė (CPK 664 straipsnis):
- pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai;
- antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto;
- trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse;
- ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis;
- penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena.
Atkreiptinas dėmesys, kad išieškotojas (kreditorius), laikydamasis aukščiau paminėtos nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia ir jeigu išieškotojas (kreditorius) nurodė, iš kokio turto išieškoti, šis nurodymas antstoliui yra privalomas.
Jeigu išieškotojas (kreditorius) iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis aukščiau paminėtos skolos išieškojimo iš skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti.
Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 662 straipsnio 4 dalis).
Taigi antstolis, nenustatęs pirmesnės eilės turto, nukreipia skolos išieškojimą į skolininkui priklausantį gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyvena.
Pažymėtina, kad reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto.
Skolos išieškojimas iš santuokoje įgyto turto, kai skolininkas yra tik vienas iš sutuoktinių
Dažnam kyla klausimas ar skolos išieškojimas gali būti nukreipiamas į turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė t.y. turtas įgytas santuokos metu, tačiau skolininkas yra tik vienas iš sutuoktinių. Kitas sutuoktinis nežinojo apie jokius kitos sutuoktinio įsiskolinimus, neėmė kreditų. Sutuoktinis skolinosi pinigus ir skolintus pinigus naudojo savo reikmėms, o kitas sutuoktinis yra visiškai niekuom nesusijęs su skolomis.
Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje.
Skolos išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).
Kai skolininkas įsigyja turtą būdamas santuokoje, šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė.
Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas.
Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui (kreditoriui), o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
Įstatyme įtvirtinta įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtą. Tai reiškia, kad santuokoje įgytas turtas dalijamas per pusę po lygiai abiems sutuoktiniams.
Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.
Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str. 2 d.).
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).
Skolos išieškojimas iš santuokoje įgyto turto, kai skolininkai yra abu sutuoktiniai
Jeigu abu sutuoktiniai pagal vykdomąjį dokumentą ir pagal prievolės prigimtį yra skolininkai, tai skolos išieškojimas vykdomas iš abiejų sutuoktinių bendro turto.
Pavyzdžiui, abu sutuoktiniai gyvena bute ir nėra sumokėję mokesčių, už suteiktas komunalines paslaugas (šilumos energiją, vandenį ir pan.) tai abu sutuoktiniai yra bendraskoliai ir nustatinėti kiekvieno sutuoktinio dalies jų bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nereikia, ir skolos išieškojimas vykdomas iš abiejų skolininkų turto.
Sutuoktinio gaunamas uždarbis - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
Antstolis areštavo sutuoktinio sąskaitą, nors skolininkas yra kitas sutuoktinis. Ar galima taip elgtis?
Taip, vieno sutuoktinio gaunamo pajamos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe.
Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje.
Kaip ir minėta aukščiau, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad abiejų sutuoktinių dalys yra lygios. Taigi pusė vieno sutuoktinio iš darbo santykių gautųjų pajamų priklauso kitam sutuoktiniui, todėl antstolis turi teisę aprašyti ir areštuoti vieno iš sutuoktinio gaunamas pajamas ir pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje.